A. Gegužės – birželio mėnesį: kai lizdo koriai būna pilni bičių duonos ir nėra vietos perams, išimame kelis tokius korius ir vietoje jų įdedame vaškuoles. Bitės siuva korius, motina deda kiaušinėlius, bitės turi darbo ir lieka namie, o bitininkas gauna vertingą produktą.
B. Ruošiant bites žiemojimui: išimame kelis korius su bičių duona, tačiau lizde turi likti 1-2 koriai su bičių duona.
Medų išsukame, o korius atiduodame bitėms nusausinti. Koriai turi likti visiškai be medaus.
Korio dalį su bičių duona išpjauname iš rėmo. Ties vielomis korį geriau yra perlaužt.
Žaliavą užšaldome iki -18 – 20°C;
Užšaldytą žaliavą išimame iš šaldiklio ir dedame į kūlimo mašinos tiektuvą.
Dėl šalčio vaškas tampa trapus ir iš kūlimo mašinos į koštuvą išlekia vaško miltai ir kietai šušalusi bičių duona.
Jei nenaudojame separatoriaus, sumalus nedidelį žaliavos kiekį, vaško miltus išsijojame rankiniu būdu, o duoną suberiame į atskirą talpą.
Naudojant separatorių, vaško miltai pro groteles subyra į atskirą dėžutę, o bičių duona nusirita į koštuvą.
A. Bičių duoną laikyti užšaldytą.
B. Dalinai išdžiovinti ir sumaišyti su medumi.
C. Išdžiovinti pilnai iki riešuto branduolio kietumo.
Džiovinama ne aukštesnėje, kaip 40*C temperatūroje. Perkaitinta bičių duona tampa karti ir netinka maistui.
Jei džiovykla yra nepakankamai galinga, šalta bičių duona per lėtai įšyla, joje ima daugintis bakterijos, produktas įgauna juodą spalvą ir nebetinka maistui.
Tinkamai išdžiovintą bičių duoną galima laikyti iki 2 metų nepakenkiant kokybei. Produktą reikia saugoti nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių.
Pirmoje dienos pusėje po valgio vartoti iki 1 kaupino valgomojo šaukšto, gausiai užgeriant vandeniu, arbata ar sultimis. Galima pradėti nuo mažesnių kiekių. Jei neskanu ar nesinori, rekomenduojama padaryti kelių savaičių pertrauką.